Knygnešystė – unikalus XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Knygnešystė pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, ir nelegaliu jų gabenimu per sieną bei platinimu. 2004 m. UNESCO įvertino knygnešystę kaip unikalų ir pasaulyje atitikmenų neturintį reiškinį.
